Kalbos žiniukas

Apie MANE

Esu Rasa Makarevičienė pradinių klasių
mokytoja metodininkė.

Išsilavinimas

Pedagoginį darbą dirbu nuo 1995 metų. Jau beveik trisdešimt metų mokau vaikus lietuvių kalbos iš nelietuviškų/mišrių šeimų individualiai bei grupėmis. 

Nuolat tobulinu savo kompetencijas, užsiimu saviugda, dalyvauju mokymuose, seminaruose.

Ilgą laiką dirbau Vilniaus rajone. Vaikams iš mišrių šeimų nelengva išmokti valstybinę kalbą. Didžioji dalis vaikų namuose kalba rusiškai, lenkiškai, baltarusiškai, o lietuvių kalbą girdi tik mokyklose. Vaikams kalbėti ir mokytis lietuviškai – tikras iššūkis.

Įdomu dirbti, mokyti, stebėti mokinių pažangą. Ieškojau būdų, kaip sudominti vaikus, kad mokymasis taptų nenuobodus, dinamiškas, įtraukiantis.

Apie metodą

Didžiausia sėkmė ir atradimas – vizualinio mąstymo strategijų metodika (VMS). 

Kad įvaldyti šį metodą, teko mokytis trejus metus. Matydama, kokią naudą VMS metodas teikia vaikų kalbos lavinimui, naudoju jį darbe jau beveik du dešimtmečius. Turiu didelę patirtį šioje srityje. 

Savo darbo patirtimi dalinuosi su Vilniaus apskrities ir Vilniaus rajono mokytojais, skaitau pranešimus, vedu mokymus, atviras pamokas teoriniuose- praktiniuose seminaruose. 

Kuriu ir dirbdama naudoju interaktyvias (Wordwall, Learningapps) lietuvių kalbos mokymuisi skirtas užduotis.

Vykdau neformalųjį vaikų švietimą, pagal akredituotą „Kalbos Žiniuko“ programą. Būrelio „Kalbos Žiniukas“ programa sudaryta remiantis VMS bei atnaujintomis Bendrosiomis programomis.

VMS –  tai yra vizualinio mąstymo strategijos. Metodika sukurta JAV. Kuriant metodiką ir programą dirbo daug  psichologų, muziejaus edukologų.

Dirbant šiuo metodu mokiniai stebi meno kūrinių reprodukcijas, nuotraukas, filmus, juos aptaria. Vaikams svarbu išmokti išreikšti savo mintis. 

MENO KŪRINIŲ/FILMŲ ANALIZĖ

Analizuojant paveikslus, filmo kadrus ugdomi mokinių aukštesnieji mąstymo gebėjimai. Vaikas mąsto garsiai išsakydamas savo mintis, įsiklausydamas į draugų komentarus, mokytojo perfrazavimą ir taip artėja prie prasmės suvokimo. Mokytojas tampa ne kalbėtoju, o klausytoju, jis užduoda klausimus, kryptingai diskusijai plėtoti:

Kas vyksta šiame paveiksle/ filme? Ką matai, kad taip sakai? Kas gali papildyti? Ką dar gali rasti? Ar kas nors mato skirtingų dalykų? Kur tu tai matai?

Taip suformuluoti klausimai skatina vaikus ieškoti, analizuoti, apibendrinti, pastebėti daiktus, spalvas, įvardinti kokie kyla jausmai. Dažnai vaikai remiasi asociacijomis bei  savo gyvenimiška patirtimi. 

Labai svarbu vaikus išmokyti gerbti kitokią nuomonę, todėl mokytojas susieja  įvairias sutampančias nuomones ir suvienija įvairius požiūrius. 

PERFRAZAVIMAS – ŽODYNO TURTINIMAS

Mokytojas, atidžiai išklausęs vaiko nuomonę -perfrazuoja sakinius (pakeičia tik žodžius, o ne mintį), ištaiso kalbos klaidas. Taip pedagogas išsako ir įrodo vaikui, kad suvokia jo idėjų prasmę.

Dirbant VMS metodu keliama vaikų savivertė. Vaikas nebijo klysti, nes visos išsakytos nuomonės yra teisingos (tikrą idėją žino tik meno kūrinio autorius). Mokytojas neverbalinės kalbos pagalba rodo vaikui pritarimą, palaikymą, labai svarbus mokytojo ir mokinio akių kontaktas. Vaikus tai labai motyvuoja, nes kiekvienas diskusijos dalyvis yra išgirstas ir gerbiamas. 

Įvaldęs šį metodą ir suvokiantis jo teikiamą naudą, mokytojas jau nebegali dirbti kitaip. Mokytojo darbas ne pateikti žinias/atsakymus, o ieškoti kartu su mokiniais atsakymų į bet kokius klausimus.

VMS METODĄ GALIMA PRITAIKYTI VISOSE PAMOKOSE

LIETUVIŲ KALBA

Mokiniai pastebi, kokią reikšmę turi žodis, sakinys, tekstas, prie teksto esanti iliustracija. VMS metodas padeda lengviau įsiminti tekstą/eilėraštį. Pačių mokinių sukurtų komiksų pagalba, mokosi pasakoti literatūros kūrinius. Remdamiesi iliustracijomis kuria pasakojimus, sudaro veiksmų grandines, minčių žemėlapius. Analizuodami kūrinius vaikai mokosi žodžio, sakinio, kalbos dalių.

VMS matematikos pamokose

Sprendžiant uždavinius, per matematikos pamoką mokytojas nukreipia mokinio dėmesį jau ne į paveikslą, o į uždavinio sąlygą. Mokytojas neprimeta, o kartu ieško atsakymų į bet kuriuos klausimus. Susidariusioje kūrybinėje atmosferoje kiekvienas laisvai, nieko nebijodamas išsako savo pasiūlymus. Per pamoką mes nesimokome kaip mąstyti, bet mąstome. Vaikas sako uždavinio sprendimą, o mokytoja klausia „Kaip tu sužinojai, kad reikia sudėti?“… Vaikas atsako… uždavinyje parašyta, kad turi daugiau… Arba uždavinyje radau žodį, o ne pamačiau…

       Kuria tekstinius uždavinius, juos vizualizuoja, braižo schemas.

VMS gamtos ir socialinių mokslų pamokose

Stebint, kas vyksta jį supančioje aplinkoje, vaikai išmoksta ieškoti informacijos ir ją pateikti, siūlo idėjas, teikia pasiūlymus. Suaktyvėja ne tik dėmesys, bet ir mąstymas, žadinantis vaikus patiems surasti informaciją ir praktikoje pritaikyti jau turimas žinias.

„Kalbos Žiniuko“ būrelyje ugdomos visos Bendrosiose programose apibrėžtos lietuvių kalbos dalykinės bei bendrosios kompetencijos:

Lavinamas dėmesys – tikslingai užduodami mokytojo klausimai inicijuoja vaiko tyrimus, ieškojimus, skatina analizuoti meno bei literatūros kūrinius.

Turtinamas žodynas – kiekvieną pasakytą vaiko mintį mokytojas perfrazuoja. Vaikai mokosi pasakoti remiantis asmenine patirtimi, vaizdiniais.

Lavinamas kritinis mąstymas – analizuodami filmus, suvokia priežasties- pasekmės ryšius.

Tobulėja bendradarbiavimo įgūdžiai – vaikai išmoksta išklausyti, vertinti ir gerbti kitokias nuomones.

Ugdomas kūrybiškumas – vaikai nebijo fantazuoti, nes visos nuomonės teisingos.

Auga vaiko savivertė – kiekvienas jaučiasi svarbiu diskusijos dalyviu, nebijo viešojo kalbėjimo. VMS taiko visose veiklos srityse.